133. Antonio Dalcò (1802-1888)-created by Lorenzo Metalli (1809-1859)-self portrait Peter Paul Rubens (1577-1640) Antonio Dalcò (1802-1888)-sukūrė Lorenzo Metalli (1809-1859)-autoportretas Peteris Paulas Rubensas (1577-1640).

Burino graviruotojas Antonio Dalcò mokėsi Parmos akademijoje pas Paolo Toschi ir Antonio Isac. Jis žinomas dėl savo religinių dalykų ir plokščių, paimtų iš Koredžo freskų. Baigęs piešimo ir graviravimo studijas Parmos dailės akademijoje, jis specializavosi pastarojoje technikoje, vadovaujamas Paolo Toschi, perimdamas jos stilių, paženklintą neoklasikinio griežtumo ir įstojo į Isac-Toschi studiją. Jo veikla reiškėsi įvairiomis kryptimis: portretų (Leo XII, grafo Stefano Sanvitale portretai, archeologo Ennio Quirino Visconti, gydytojo Giovanni Rasori portretai), senovės personažų (Scipione, Licurgo ir kt.) vaizdavimu, religinių temų ( Didžiulė Jėzaus, S. Ilario, S. Luigi Gonzagos ir kt. meilė) ir visų pirma garsių paveikslų atkūrimas. Kai Carlo Alberto di Savoia Turino galerijai padovanojo Rafaeliui priskirtą Madonna della Tenda (Galleria Sabauda, ​​​​inv. 146), D. išraižė piešinį, paimtą iš Toschi (1832).  Visada kartu su Toschi, nuo 1837 m. dalyvavo toskanos didžiojo kunigaikščio Leopoldo II (L’Imperiale e Reale Galleria de’ Pitti, iliustravo Luigi Bardi, Florencija 1837-42) užsakymu Pitti galerijoje. Tarp jo reprodukcijų ypač verta paminėti: Raffaello „Madonna del Granduca“, Botticelli „Madona ir vaikas su penkiais angelais“, Andrea del Sarto „Salvator Mundi“ (1833), Kristus ant kryžiaus iš Alessandro Allori piešinio, „Kristus ant“ Gvido Renio kryžius (1839). Kaip reprodukcijos kūrėjas nuo 1839 m. dalyvavo didžiulėje Toschi sumanytoje ir Maria Luigia finansuotoje įmonėje, skirtoje Correggio atliktų freskų ciklų graviūrų vertimui S. Paolo abatės kameroje S. Džovanyje. ir Parmos katedroje. Po Toschi ir Carlo Raimondi D. buvo tas, kuris išgraviravo daugiausiai lentelių, iš viso dvylika šakų. Iš S. Paolo abatės kameros freskų išvesta penkių ovacijų serija (Putti su trimis malonėmis, Putė su Fortūna, Putė su Adonisu, Putė su Junonu nubausta, Putė su Cerera) ir kameros sekcija; iš S. Giovanni freskų: Gelbėtojas šlovėje, S. Giovanni ir s. Augustino, Šv.Petro ir Šv. Paolo, lunetė su S. Giovannino, Putti; nuo katedros kupolo, S. Ilario (permacchio). Paskirtas Parmos dailės akademijos profesoriumi, jis taip pat tapo tarybos nariu, turinčiu balsavimo teisę. Galiausiai, prie didžiulės ir kvalifikuotos jo produkcijos turime įtraukti Franzo Holbeino (Parma, Nacionalinė galerija) sukurtą Erazmo Roterdamiečio portretą ir puikiai meistriškai sukurtą Francesco Francia žvaigždės Madoną, kurią graviūra skyrė Luisa Maria di Borbone. ir dėl to 1858 m. jis pelnė „didžiausią premiją už vario raižymą“ iš Florencijos dailės akademijos                                                       Burin engraver, Antonio Dalcò studied with Paolo Toschi and Antonio Isac at the Parma Academy. He is known for his religious subjects and for the slabs taken from Correggio’s frescoes. After studying drawing and engraving at the Parma Academy of Fine Arts, he specialized in the latter technique under the guidance of Paolo Toschi, absorbing its style marked by neoclassical rigor and entering the Isac-Toschi studio.His activity was expressed in various directions: portraiture (portraits of Leo XII, of Count Stefano Sanvitale, of the archaeologist Ennio Quirino Visconti, of the doctor Giovanni Rasori), the depiction of ancient characters (Scipione, Licurgo, etc.) religious subjects (The immense love of Jesus, S. Ilario, S. Luigi Gonzaga, etc.) and above all the reproduction of famous paintings. When Carlo Alberto di Savoia donated the Madonna della Tenda attributed to Raphael (Galleria Sabauda, inv. 146) to the Turin Gallery, the D. carved the drawing taken from Toschi (1832). Always together with Toschi, from 1837 he participated in the reproduction of the works in the Pitti Gallery, commissioned by the Grand Duke of Tuscany Leopold II (L’Imperiale e Reale Galleria de’ Pitti illustrated by Luigi Bardi, Florence 1837-42). Among his reproductions are particularly noteworthy: the Madonna del Granduca by Raffaello, the Madonna and Child with five angels by Botticelli, the Salvator Mundi by Andrea del Sarto (1833), the Christ on the cross from a drawing by Alessandro Allori, the Christ on the cross by Guido Reni (1839). As a reproductionist, from 1839 he took part in the great enterprise, conceived by Toschi and financed by Maria Luigia, of the engraving translation of the cycles of frescoes executed by Correggio in the chamber of the abbess of S. Paolo, in S. Giovanni and in the cathedral of Parma. After Toschi and Carlo Raimondi, the D. was the one who engraved the largest number of tables, twelve branches in all. From the frescoes of the chamber of the abbess of S. Paolo derives a series of five ovates (Putti with the three Graces, Putti with Fortuna, Putti with Adonis, Putti with Juno punished, Putti with Ceres) and the section of the chamber; from the frescoes of S. Giovanni: The Savior in Glory, S. Giovanni and s. Augustine, St. Peter and St. Paolo, lunette with S. Giovannino, Putti; from the dome of the cathedral, S. Ilario (permacchio). Appointed professor at the Parma Academy of Fine Arts, he also became a councilor with the right to vote. Finally, among his vast and qualified production we must include the portrait of Erasmus of Rotterdam by Franz Holbein (Parma, National Gallery) and that Madonna of the star by Francesco Francia, created with great skill, which the engraver dedicated to Luisa Maria di Borbone and which in 1858 earned him the “highest prize for copper carving” from the Academy of Fine Arts in Florence.